Gvachibų kalbos
Išvaizda
Gvachibų | |
Paplitimas | Kolumbija, Venesuela |
---|---|
Kalbų skaičius | 6 |
Kilmė | makro aravakų? gvachibų |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | makagvanų, pietvakarių gvachibų, vidurio gvachibų |
Gvachibų kalbos (Guajibo, Wahívo) – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos vartojamos Pietų Amerikos šiaurės vakaruose: daugiausia Ljanosų plotuose Kolumbijoje ir pasienio srityse Venesueloje.
Daugelis gvachibų kalbų tebėra gana gausiai vartojamos. Nuo seno jas bandyta lyginti su aravakų, aravų kalbų šeimomis, izoliuota Peru kandošių kalba, bet įtikinamų ryšių neįrodyta. Gvachibų kalbose yra nemažai skolinių iš aravakų kalbų.
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinomos 5 gvachibų kalbos:
- makagvanų [mbn] – 300 žm. (2008 m.)
- pietvakarių gvachibų:
- gvajaberų (mitu, mitiva) [guo] – ~1000 žm. (2008 m.)
- čurujų – išnykusi
- vidurio gvachibų:
Gvachibų tarmė playero (pepochivių) [gob] kartais išskiriama kaip atskira kalba.
Žodynas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skaitvardžių gvachibų kalbose palyginimas:[1]
Skaičius Šiaurės Vidurio Pietų Gvachibų
prokalbėmakagvanų gvachibų plajero kuibų gvajaberų '1' ken(ú) kaenːe ompá-wa kəwa káe- *kewa-n '2' penakuéčabe anihanːebehe
nawanːebehenahúa-wa-behe nakúeyatabe kolói- *nakue-behe '3' hóbehe akweyabi
ponːebehepenayanachí-wa akoibi
xóyobepamóp- *akweybi(?) '4' ánabe kwatro
ponːebehenahúa-
mátaxiyo-behenakuéyatabe
xóyobepamchál- '5' itsa-hokéha kinko
ponːebehepihía-wa cinco
xóyobe
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Guhiban Numerals (Eugene Chan) Archyvuota kopija 2011-09-04 iš Wayback Machine projekto.